2011 m. gegužės 25 d., trečiadienis

I will do it

 







Taip mano noras nuvykti į Paryžių bent vieną kartą,jūs net neįsivaizduojat koks,tai didžiulis noras.Akmenimis grystos gatvelės taip norėtusi jas paliesti rankomis.Eifelio bokštas troškimas pasiekti jo viršų ir pamatyti tą nepaprastą grožį,kurio niekada gyvenime daugiau neregėsi.Maloni,švelni muzika dar vienas geras vaistas tavo ausims.













O tos kavinukės man tokios jaukios,tiesiog jose būtų malonu kiekviena kartą pasedėti,nes žinosi,kad esi visada laukiamas.
Niekados neišdrįsčiau pasakyti,kad Paryžiuje nenorėčiau gyventi,padaryčiau savo didžiulę gyvenimo klaidą,dėl kurios tikriausiai sau ir neatleisčiau.Nereikėtu galvoti nei kur eiti nei ką veikti,kaip dabar dažniausiai būna.Aš tikrai kada nors nuskrisiu jauna ar sena,bet nuskrisiu,vien norėčiau pajusti tą jausmą kaip gera PARYŽIUJE...

4 komentarai: